Hemodializė

Dažniausia priežastis – inkstų sutrikimai ir ūmių inkstų nepakankamumo atvejai, kuriuos dažniausiai išprovokuoja:

• babeziozė – liga atsiradusi po erkės įkandimo;
• apsinuodijimas toksinais, chemikalais;
• kraujo užkrėtimas.

Babeziozė – labai klastinga liga. Kai kuriais atvejais gali pakakti gydymo vaistais, tačiau jei liga komplikuojasi ir laiku nesuteikiama pagalba – gresia mirtis. Po erkės įsisiurbimo simptomai įprastai atsiranda po savaitės:

• augintiniui pakyla aukšta temperatūra;
• jis pasidaro vangus;
• pasunkėja kvėpavimas;
• stebima pakitusi, tamsiai ruda, šlapimo spalva.

Tai signalai, kad gyvūnui būtina skubi pagalba.

Babeziozės metu ligos sukėlėjai dauginasi eritrocituose, ardo juos, sukelia uždegimą ir įvyksta hemolizė (eritrocitų irimas, kuris sukelia anemiją – mažakraujystę). Pradeda išsiskirti hemoglobinas, jis patenka į inkstus, dėl šios priežasties patamsėja šlapimas. Jei užkemšami inkstų kanalėliai, inkstai nebegali atlikti pagrindinių savo funkcijų. Numatyti ir sustabdyti komplikacijas yra sudėtinga. Jei nesuteikiama operatyvi pagalba, liga baigiasi mirtimi.

Jautriausios veislės, kurioms padidėjusi komplikacijų tikimybė yra: Akita Ino, Vakarų Sibiro laika, Sibiro haskiai, Škotų terjerai. Mišrūnai būna atsparesni.

Kas penktam augintiniui, kuris susirgo babezioze, liga komplikuojasi. Ūmios ligos atveju inkstų nepakankamumas pasireiškia 80-90 proc. gyvūnų, tuomet išgelbėti gyvybę gali padėti tik hemodializė. Anksčiau, kai ši procedūra nebūdavo atliekama, babeziozės komplikacijos gyvūnams buvo nuosprendis, nes inkstai būdavo pažeidžiami negrįžtamai.

Yra dvi dializės rūšys:

• Hemodializė – tai procedūra, kurios metu prijungiamas aparatas su specialiu filtru, valantis kraują nuo nereikalingų medžiagų. Kraujo valymas vyksta ne gyvūno organizme, o jo išorėje, kraujui tekant specialiomis magistralėmis (“dirbtinėmis kraujagyslėmis“). Hemodializė yra veiksmingas inkstų pakaitinės terapijos būdas, tačiau visiškai inkstų veiklos nepakeičia. Ūmiai atsiradus ir greitai progresuojant inkstų funkcijos nepakankamumui hemodializės procedūros yra taikomos tol, kol inkstų veikla pradeda gerėti ir jie patys sugeba pašalinti kenksmingas medžiagas iš organizmo.
• Peritoninė dializė. Peritoninės dializės metu pusiau laidžios membranos vaidmenį, pro kurią vyksta nereikalingų medžiagų judėjimas ir skysčių pašalinimas, atlieka pilvaplėvė (plėvė, išklojanti pilvo sieną). Pro vamzdelį į pilvo ertmę yra suleidžiamas dializės skystis, kuris tam tikrą laiką išbūna pilvo ertmėje, tuo metu vyksta medžiagų pasikeitimas ir kraujo „valymasis“. Paskui skystis išpilamas. Procedūros kartojamos pagal poreikį.
  Svarbu paminėti, kad veterinarinė hemodializė yra daug sudėtingesnė nei žmonių, nes augintiniui procedūros metu turi būti taikoma bendra anestezija. Gyvūno organizmas turi prisitaikyti pamažu, iš pradžių procedūra trunka pusę valandos, o įvertinus rodiklius, ilginama. Hemodializė daroma tik tuo atveju, kai kito būdo išgelbėti augintinį nebėra.

Didžiuojamės galėdami atlikti šią sudėtingą procedūrą gelbstint Jūsų mylimų augintinių gyvybes.