Onkologija

Terminas vėžys reiškia susirgimus, kuriems būdingas nekontroliuojamas ląstelių augimas/dalijimasis, dėl ko susidaro audinių sankaupa (navikas). Tiesa, kraujo onkologinis susirgimas nesuformuoja navikų. Vėžinės ląstelės auga greičiau nei įprastos ląstelės, gali plisti bet kur organizme ir jei nesiimama gydymo, plinta toliau.

Navikai gali būti nepiktybiniai arba piktybiniai (vėžiniai). Nepiktybiniai navikai didėja neįsiskverbdami ir neišplisdami į gretimus bei tolimesnius organus. Didėdami nepiktybiniai navikai gali spausti šalimais esantį organą ir taip sukelti sveikatos problemų. Dažniausiai jie sėkmingai pašalinami operacijos būdu, pakartotinai atauga retai. Nepiktybinio naviko ląstelės mažai kuo skiriasi nuo tų, iš kurių išsivystė, jos tik neįprastai išsidėsčiusios.

Piktybinių navikų ląstelės daug labiau skiriasi nuo sveikojo audinio ląstelių, iš kurių išsivystė: jos nesubrendusios, nevisiškai diferencijuotos. Naviko augimo pobūdis kitoks – ląstelės skverbiasi vis gilyn į organo, iš kurio išsivystė, audinį, įauga į gretimus organus. Pažeidžiama organų sandara, sutrinka jų veikla, atsiranda didelių sveikatos sutrikimų. Be to, piktybinio naviko ląstelės turi savybę atskilti nuo naviko ir limfos ar kraujo keliu išplisti į sritinius limfmazgius, kitus kūno organus neretai nutolusius nuo pirminio židinio. Pasiekusios naują vietą, šios ląstelės ten „prigyja“, dauginasi, susidaro nauji navikai, vadinami metastazėmis. Metastazės ypač sunkina ligos eigą.

Griežtos ribos tarp nepiktybinių ir piktybinių navikų nėra – kai kurie nepiktybiniai navikai gali virsti piktybiniais.

Nėra vieno atsakymo, kodėl kai kuriems augintiniams išsivysto vėžys. Maždaug vienas iš keturių šunų suserga vėžiu, beje, šis rodiklis panašus ir katėms. Vėžys yra viena iš dažniausių vyresnio amžiaus gyvūnų mirties priežasčių.

Gyvūno, kaip ir žmogaus, kūno audiniai sudaryti iš mažiausių struktūrinių dalelių – ląstelių. Vieno organo ląstelės skiriasi nuo kito organo ląstelių savo išvaizda bei atliekama funkcija, tačiau jų dalijimosi, dauginimosi procesai panašūs. Sveikų ląstelių dalijimasis vyksta tvarkingai, nes organizmas jį kontroliuoja. Kartais, veikiant kenksmingiems veiksniams (radiacija, cheminės medžiagos, hormonai arba infekcijos), kurio nors organo ląstelės ilgainiui pažeidžiamos taip, kad ima nebepaisyti organizmo kontrolės – nepaliaudamos dalijasi. Susidaro pakitusių ląstelių sankaupa – navikas.

Visi žinduoliai turi imuninės apsaugos priemones, kad būtų išvengta arba atitaisoma ląstelių žala. Tačiau šie apsauginiai mechanizmai nėra tobuli. Kai kurie turi savo gynybos defektų, todėl vėžiu sergama dažniau, nei tikėtasi. Kai kurie iš tų defektų yra prigimtiniai, pavyzdžiui, kai kurie grynaveisliai šunys turi paveldimą polinkį susirgti specifinėmis vėžio formomis. Kiti defektai atsiranda laikui bėgant. Kai kuriais atvejais apsauginiai mechanizmai negali susidoroti su pernelyg dideliu išorinių aplinkos veiksnių kiekiu.

Įvardinti konkrečius simptomus būtų išties sudėtinga, nes kiekvienos rūšies vėžys sukelia skirtingus simptomus, tačiau vienas iš akivaizdžiausių vėžio požymių yra darinys, kuris didėja. Darinys gali išopėti, kraujuoti ar sukelti kitokį fizinį diskomfortą. Tačiau kaip žinia, vėžys gali išsivystyti bet kurioje ląstelėje (net ir kraujo ląstelėje, kuomet susergama kraujo vėžiu) ir bet kurioje kūno vietoje, ne išimtis ir vidaus organai, kur išoriškai pastebėti neįmanoma, o simptomai pasireiškia ne iš karto. Vis dėlto yra keletas iškalbingų požymių, kurie signalizuoja apie galimai vėžinį susirgimą:

• nepaaiškinamas, lėtinis svorio kritimas;
• nenormalus kraujavimas;
• nepaaiškinamas vėmimas ar viduriavimas;
• limfmazgių padidėjimas;
• kosulys ir šlubavimas;
• blogas burnos kvapas arba mitybos įpročių pasikeitimas gali būti burnos vėžio požymis.

Veterinarijos gydytojas gali įtarti, kad Jūsų augintinis serga vėžiu, remiantis klinikiniais požymiais. Vėliau gali būti atliekami šie tyrimai pagal poreikį:

• ultragarsas;
• laparoskopija;
• torakoskopija (krūtinės);
• rentgenograma naudinga nustatant metastazes plaučiuose.

Veterinarijos klinikose “Siaurio Šnauceris” naviko tipui nustatyti atliekami citologiniai ir histopatologiniai (LABOKLIN) tyrimai, kurių pagalba galime tiksliai nustatyti vėžio rūšį. Kai kurie navikai gali būti tiksliai diagnozuojami citologiniais tyrimais, tačiau daugeliu atvejų reikia ištirti audinio biopsiją, kad būtų galima tiksliai ir patikimai diagnozuoti. Tokiais atvejais mėginį siunčiame į specializuotą, Vokietijoje esančią LABOKLIN laboratoriją veterinarijos patologo įvertinimui. Mikroskopinis audinių tyrimas vadinamas histopatologija. Histopatologijos ataskaitoje paprastai nurodoma, ar navikas yra gerybinis, ar piktybinis.

Mūsų klinikoje kraujo tyrimų pagalba galime ištirti šunų prostatos vėžinį žymenį cPSE.

Daugiausia piktybinių navikų kilę iš epitelinių ląstelių. Jie vadinami karcinoma. Kito tipo piktybiniai navikai, išsivystę ne iš epitelinių ląstelių, bet iš kremzlinio, kaulinio, riebalinio, raumeninio audinio ląstelių, kraujagyslių sienelių audinio ląstelių, vadinami kitaip – sarkomomis.

Ligos eiga, jos gydymas labai susiję su piktybinio naviko tipu, navikinių ląstelių diferenciacijos laipsniu bei vėžinio proceso išplitimu.

Chirurginis-radikalus naviko šalinimas

Dažniausias vėžio gydymo būdas yra chirurginis naviko pašalinimas. Toks gydymo metodas yra veiksmingiausias tais atvejais, kai auglys turi aiškias ribas ir nėra metastazių kituose organuose ir limfiniuose mazguose. Chirurginis metodas yra visiškai netinkamas, kai pacientui nustatytas ne navikinio tipo vėžys (pvz. leukemija). Tokiais atvejais taikoma chemoterapija.

Skaityti Bellos istorija

Chemoterapija

Chemoterapija – tai onkologine liga sergančiojo gydymas specialiais vaistais, kurie slopina esminę vėžio ląstelių savybę – jų greitą, nekontroliuojamą dalijimąsi. Praradusios dauginimosi galimybę vėžio ląstelės žūva, navikas nebeauga. Šie vaistai, patekę į kraują, jo srovės nunešami į organizmo audinius ir tiesiogiai veikia navikines ląsteles. Labiausiai šių vaistų poveikiui jautrios greitai besidauginančios ląstelės. Kadangi vėžio ląstelės dauginasi ir auga daug greičiau nei normalios, sveikos organizmo ląstelės, jas vaistai nuo vėžio paveikia pirmiausia ir labiausiai. Tačiau ir sveikos organizmo ląstelės neišvengiamai pažeidžiamos, tik daug silpniau, todėl jos sugeba atsigauti. Svarbu paminėti, kad skirtingai nei žmonės, gyvūnai chemoterapiją ištveria kur kas lengviau ir šalutiniai poveikiai, tokie kaip vėmimas, plaukų slinkimas ir pan., pasireiškia labai silpnai arba išvis nepasireiškia.

Gyvūnų chemoterapija atliekama veterinarijos klinikoje, kurios metu į veną lašinami specialūs vaistai. Procedūra trunka 30 – 60 min. Po procedūros, gyvūnas paliekamas klinikos dienos stacionare, veterinarijos gydytojų priežiūroje, būklės stebėjimui. Gyvūnui taikant chemoterapinį gydymą, periodiškai atliekame kraujo dujų tyrimus, stebime vidaus organų biocheminius parametrus. Kiek chemoterapijos procedūrų prireiks vėžiui įveikti – veterinarijos gydytojas atsakys įvertinęs gautus citologinio ar histopatologinio tyrimo rezultatus. Tik žinant kiek yra pažengusi liga, gali būti parenkamas geriausią efektą duosiantis gydymo protokolas (procedūrų kiekis, tankis).

Chemoterapija dažniausiai naudojama kompleksiškai su chirurginiu gydymu norint sunaikinti makroskopiškai nestebimas vėžines ląsteles ir išvengti metastazių, arba pristabdyti likusio vėžinio audinio dauginimąsi nesant galimybei jo visiškai pašalinti (neturintis aiškių ribų).

Džiaugiamės būdami vieni pirmųjų Lietuvoje pradėję taikyti chemoterapinį gydymą, todėl esame sukaupę ilgametę patirtį. Gyvūnų chemoterapija veterinarijos klinikose “Siaurio Šnauceris” – jau daugelį metų gelbsti Jūsų augintinių gyvybes.

Su džiaugsmu pristatome, taikomą ir veterinarijoje, naujausios kartos kietųjų navikų abliacijos mikrobangomis aparatą ir juo mūsų klinikoje atliekamas minimaliai invazines operacijas. Šiuo aparatu, per adatos dūrį galime minimaliai invaziniu būdu naikinti įvairius piktybinius ir gerybinius organų, odos ir kt. kietuosius navikus. Procedūros metu navikas sunaikinamas įdūrus į jį specialią adatą ar adatas ir paveikus jį mikrobangomis.

Šis, iki šiol žmonių medicinoje naudojamas, modernus būdas, pagaliau atėjo ir į veterinariją, ir mūsų klinika viena iš nedaugelio klinikų Lietuvoje gali pasiūlyti tokį gydymą savo pacientams.

“Siaurio Šnaucerio” veterinarijos klinikos turi didesnę nei 30 metų patirtį gyvūnų onkologiniuose susirgimuose, vieni pirmųjų pradėjome taikyti chemoterapinį gydymą, o dabar mūsų geriausiems draugams galime pagelbėti ir šiuo moderniu aparatu.

Mastocitoma gana dažnas odos ir poodžio vėžys, kuris negydomas arba uždelsus gali plisti į kitus organus – limfmazgius, blužnį, kepenis ar kaulų čiulpus. Mastocitoma diagnozuojama citologiškai iš darinio paėmus mėginį ir nėra būtina biopsija.

Yra keletas mastocitomos gydymo būdų, kurį gydytojas rekomenduoja individualiai kiekvienam pacientui:

1. Chirurginis – taikomas, kai darinys neturi matomų metastazių aplinkiniuose audiniuose ir yra galimybė aplink darinį pašalinti kuo didesnį plotą aplinkinių audinių. Šis gydymas gali neduoti norimo efekto, jei jau yra metastazių aplinkiniuose audiniuose, bet jos dar nėra makroskopiškai pastebimos. Tokiu atveju, kelių savaičių bėgyje, tikėtina, kad mastocitoma ataugs.
2. Medikamentinis gydymas mastocitomai gydyti skirtomis tabletėmis – taikomas tiek prie lokalaus vieno darinio, tiek prie daugybinių mastocitomos darinių nesant metastazių vidaus organuose. Gydymo efektyvumas yra apie 70%.
3. Naujausias ir efektyviausias medikamentinis gydymas mastocitomai skirtomis injekcijomis į darinį. Šis metodas taikomas, kai yra aiškiai išreikštos darinio ribos ir nėra metastazių vidaus organuose. Šio vaisto ypatumas – sunaikinti putliąsias ląsteles nepakenkiant gerosioms, nepažeidžiant nei nervų, nei kraujagyslių.

Nepaprastai didžiuojamės būdami pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse sėkmingai pritaikę naujausią medikamentinį mastocitomos gydymo metodą.