Kardiologija

Širdies ligos, ypač ankstyvoje stadijoje, dažniausiai yra tylios ir nepasireiškiančios akivaizdžiais simptomais, tačiau jei Jūsų augintį kankina:

• dusulys, sutrikęs kvėpavimas;
• kosulys (susijęs su fiziniu krūviu);
• mažesnė ištvermė (tai nebūtinai senyvo amžiaus pasekmė, tai gali būti širdies ligos požymis);
• padidėjęs pilvas;
• alpimas ir kt.

jau vertėtų susirūpinti ir neatidėlioti vizito pas veterinarijos gydytoją.

Norėdami padėti gyvūnams, turime nustatyti tikslią diagnozę ir skirti tikslingą gydymą, todėl mūsų klinikose yra atliekami tokie kardiologiniai tyrimai kaip:

• elektrokardiografija (EKG);
• echokardiografija (UG);
• širdies rentgenas;
• kraujo tyrimai – troponinas (širdies infarkto diagnostikai), elektrolitai, cholesterolis, trigliceridai, kraujo dujos.

Elektrokardiografijos metu yra fiksuojami širdies elektriniai impulsai. Tyrimas yra neinvazyvus ir neskausmingas. Gyvūnui prie galūnių yra prijungiami davikliai, kurie fiksuoja širdies elektrinius impulsus. Esant šių impulsų pakitimams, gyvūno širdis gali susitraukinėti neritmiškai (aritmija). Impulsų pakitimai yra fiksuojami kardiografo ekrane.

Echokardiografija yra ultragarsinis tyrimo metodas, padedantis tiksliai įvertinti širdies struktūrinius ir funkcinius pakitimus. Tai yra viena iš išsamiausių diagnostinių priemonių kardiologijos srityje.

Esant poreikiui išmatuoti širdies dydį atliekamas širdies rentgenas.

Jauni šuniukai gali būti tiriami nuo 8 savaičių amžiaus, o fiksavus ūžesiuką, pakartotinai tikrinami 6 mėnesių.

Anksti aptikus nukrypimus, skiriame reguliarius vizitus kas 3-6 mėn., kurių metų galime stebėti progresą ir esant reikalui skirti gydymą, na, o esant diagnozuotai problemai – būtina kontrolė kas 1-2 mėn. iki būklė stabilizuosis.

Ilgametė darbo patirtis byloja, kad gyvūnui sulaukus 8-10 metų amžiaus, dažniausiai jau būna vienokių ar kitokių širdies problemų, todėl labai rekomenduojame kasmetinius profilaktinius širdies tyrimus.

Širdies ligomis serga įvairaus amžiaus ir veislės šunys. Įgimtos širdies ligos pasitaiko bet kokios veislės ir bet kokio dydžio jauno amžiaus gyvūnams. Įgytos širdies ligos, daugeliu atveju degeneracinės širdies ligos, pasitaiko mažų ir vidutinių veislių šuniukams.

Bulmastifai, mastifai, bokseriai, dogai, dobermanų pinčeriai, Airių vilkogaudžiai, retriveriai, niufaundlendai, kokerspanieliai – tai veislės turinčios didesnį genetinį polinkį sirgti širdies ligomis, kurių dažniausiai pasitaikanti – šunų širdies nepakankamumas.

Širdies nepakankamumo liga tai yra jau pažengusi širdies liga, kai sutrinka širdies gebėjimas varinėti kraują ir organizmui pradeda trūkti deguonies. Širdies nepakankamumas gali būti įgimtas arba įgytas. Įgimtas širdies nepakankamumas gali pasitaikyti bet kokios rūšies ir veislės gyvūnui, o įgytas širdies nepakankamumas dažniau sutinkamas didelių ar gigantinių veislių šunų tarpe (vokiečių aviganiai, niufaundlendai, bokseriai ir kt.). Nemažą įtaką šios ligos atsiradimui turi ir netinkamas, t.y. nereguliarus, per didelis fizinis krūvis. Didelė klaida yra, kai staiga nusprendžiama su dideliu, iš pažiūros pajėgiu, tačiau iki tol mažą fizinį aktyvumą turėjusiu augintiniu, pradėti intensyviai sportuoti, apkraunant jį per dideliu krūviu. Čia svarbu pradėti pamažu, stebint augintinio savijautą ir tik palaipsniui didinti krūvį, žinoma nepamirštant bent kartą metuose apsilankyti pas veterinarą išsamiai apžiūrai.

Širdies nepakankamumo liga, kaip ir dauguma širdies ligų, pačioje jos pradžioje dažniausiai nesukelia jokių nepageidaujamų simptomų, tačiau ligai progresuojant, keturkojį pradeda varginti:

• kosulys;
• padažnėjęs kvėpavimas;
• fizinio krūvio netoleravimas.

Širdies nepakankamumo diagnostikoje nepamainomas yra širdies ultragarso tyrimas. Jo metu galime matyti širdies kameras, vožtuvų darbą, išsimatuoti miokardo storį, pamatyti degeneracinius pakitimus širdies kamerose, ko kitais diagnostiniais tyrimais negalime nustatyti.

Negydant širdies nepakankamumo, liga vystosi itin greitai, tad kyla didelis pavojus netekti mylimo augintinio, todėl kuo anksčiau aptiksime problemą, tuo didesnė tikimybė, jog ligą pavyks suvaldyti.

Šunims vienos dažniausių patologijų yra dilatacinė kardiomiopatija ir atrioventrikulinių vožtuvų nepakankamumas. Sergant kardiomiopatija, širdies sienelių raumenys tampa ploni ir silpni, dėl to širdis negali normaliai susitraukinėti ir pablogėja kraujo apytaka.

Atrioventrikulinių vožtuvų nepakankamumo metu dalis išstumiamo kraujo patenka ne į pagrindinę arteriją (aortą), o grįžta į prieširdį. Tai sukelia kraujospūdį plaučių kraujagyslėse ir gyvūnas dūsta. Šios patologijos dažniausiai sutinkamos vokiečių aviganiams, labradoro retriveriams, dobermanų pinčeriams, vokiečių bokseriams, Jorkšyro terjerams, toiterjerams.

Mažų veislių šuniukams (Jorkšyro terjerai, rusų/anglų toiterjerai, špicai, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, kokerspanieliai, taksai) dažniausiai pasitaiko širdies vožtuvų sutrikimai, pvz. mitralinio vožtuvo liga, kai širdies raumuo lieka nepažeistas. Ligos simptomai:

• kosulys;
• padažnėjęs kvėpavimas;
• fizinio krūvio netoleravimas;
• širdies ūžesys;
• pilvo apimties padidėjimas;
• sąmonės praradimas/traukuliai;
• skysčių kaupimasis plaučiuose/pilvo ertmėje.

Mitralinio vožtuvo liga yra lėtinė ir progresuoja lėtai, tad sergantis šuo ilgą laiką gali nerodyti jokių simptomų, tad labai rekomenduojame auginantiems aukščiau išvardintų veislių šeimininkams, savo šuniukus profilaktiškai tikrinti nuo 1 metų kas 12 mėnesių.

Širdies ligos, ypač pradžioje, dažniausiai yra tylios ir nepasireiškiančios akivaizdžiais simptomais, todėl norint prailginti augintinio (ypatingai turinčio polinkį sirgti širdies ligomis) kokybišką gyvenimą, būtina profilaktika – širdies tyrimai (širdies echoskopija, elektrokardiograma) kas 12 mėnesių.

Kardiologinėmis diagnostinėmis priemonėmis nustačius patologinį širdies ritmą, kai širdis plaka per lėtai (esant bradiaritmijai, t. y. širdis plaka rečiau nei 50 kartų per minutę), vystosi kraujotakos nepakankamumas, todėl organizmo ląstelės gauna per mažai deguonies. Esant tokiai situacijai, šeimininkai atveža gyvūną su vangumo ir sąmonės netekimo simptomais. Atlikus elektrokardiografijos tyrimą ir aptikus bradiaritmiją, pirmiausia skiriamas medikamentinis gydymas. Medikamentiniam gydymui neduodant efekto, yra implantuojamas širdies stimuliatorius.

Naudojantis šia procedūra, širdies ritmas yra atstatomas iki normalaus – 70–120 kartų per minutę.

Širdies stimuliatorius sudarytas iš impulsų generatoriaus ir specializuotų laidų, vadinamų stimuliavimo laidais. Impulsų generatorius yra maždaug sidabrinio dolerio dydžio, tik storesnis, jame yra energijos tiekimas ir kompiuteris, kuris stebi ir kontroliuoja širdies ritmą. Laidai perduoda elektrinius impulsus abiem kryptimis tarp impulsų generatoriaus ir širdies, todėl impulsų generatorius „žino“, kada siųsti impulsą, o kada laukti.

Naminiams gyvūnams naudojami širdies stimuliatoriai yra tokie patys kaip ir žmonėms. Širdies stimuliatoriaus laidas dažniausiai vedamas per jungo veną dešinėje kaklo pusėje, žemyn į širdies vidų ir pritvirtinamas prie širdies sienelės. Kartais širdies stimuliatoriaus laidas gali būti įkištas per diafragmą ir pritvirtintas prie širdies išorės. Šis metodas daugiausia naudojamas katėms. Kai kurie šunys gali turėti vieną stimuliavimo laidą, o kiti gali turėti kelis stimuliavimo laidus, atsižvelgiant į širdies problemą ir paciento dydį. Naudojamo širdies stimuliatoriaus tipą, jo vietą ir stimuliatoriaus laidų skaičių sprendžia sistemą implantuojantis kardiologas. Jei laidas dedamas per jungo veną, impulsų generatorius dedamas į kišenę po oda – dažniausiai kaklo šone. Jei laidas dedamas per diafragmą, impulsų generatorius pritvirtinamas prie pilvo sienos vidinės pusės.

Po operacijos rekomenduojamas stacionarinis gydymas, kol širdies stimuliatorius ir laidas „gyja“ į savo vietas. Jei nepasireiškia papildomos komplikacijos, po poros savaičių pilnai sureguliavus širdies ritmą, gyvūnas gali gyventi įprastą gyvenimą.

Esame vienintelė veterinarijos klinika Lietuvoje atliekanti šią operaciją. Pirmąjį širdies stimuliatorių implantavome prieš 6 metus.

Kačių tarpe viena dažniausiai sutinkamų širdies ligų yra hipertrofinė kardiomiopatija (širdies raumens liga), kuomet širdies raumuo pradeda storėti ir mažinti vidinį širdies kamerų tūrį. Dažniausiai ši liga neturi jokios simptomatikos, o kai pasireiškia simptomai (tankus kvėpavimas, dusulys, užpakalinių kojų nusilpimas, visų keturių galūnių nusilpimas), gydymas dažniausiai būna neefektyvus. Genetiškai didesnį polinkį šiai ligai turi Meino meškėnai, Sfinksai, Britų trumpaplaukiai, Škotų nulėpausiai, Orientalų veislės atstovai.

Taip pat kačių tarpe nustatoma ir dilatacinė kardiomiopatija, kuomet širdies kamerų tūris padidėja, o širdies raumuo suplonėja. Jauniems, dažniausiai iki metų laiko, kačiukams su tam tikra simptomatika (kosulys, tankus kvėpavimas, lekavimas, fizinio krūvio netoleravimas, alpimas) nustatomos įgimtos širdies patologijos, tokios kaip prieširdžių pertvaros defektas, skilvelių pertvaros defektas, persistuojantis aortos latakas.

Tad auginantiems kates turinčias genetinį polinkį sirgti širdies ligomis ar vyresnio amžiaus kates, rekomenduojame kasmet profilaktiškai nuvykti pas veterinarą ir patikrinti širdelės būklę. Tyrimai (širdies elektrokardiograma, širdies ultragarsas) greiti ir augintiniui neskausmingi, o rezultatai neretu atveju gali būti gyvybiškai svarbūs.

Veterinarijos klinikose „Siaurio Šnauceris“ savo pacientų šeimininkams visada akcentuojame profilaktikos svarbą, kurios pagalba galime laiku aptikti problemą, taikyti efektyvų gydymą ir suteikti augintiniui kokybišką gyvenimą.